kūlė

3 kūlė̃ sf. (4) K, kū̃lė (2) Tl 1. SD364 medinis įrankis kalti, tvoklė: Nupjausi balkio galą, skylę išgręši, kotą įkalsi – kūlė, kur su stačia muš; kur iš vieno gabalo padirbta – gulsčia muš Škn. Pamačiau ant skiedryno čia pat didelę medinę kūlę J.Bil. Be kūlė̃s tokiem grumstam nieko nepadarysi Ds. Kap paėmė cigonas kū̃lę, kap dav[ė], tai an visos koserės užrėkė Azr. Paimk kū̃lę mietuo įkalti Vkš. Be kūlė̃s neperskelsi Nmn. Mediniai ginklai, ypačiai durtuvas su kūle, nėra menki padargai J.Jabl. Su kūle kala stulpukus į žemę Klm. Įkalė į kietą žemę baslį su kūlè Lzd. Suduok kūle, ir parskils Rs. Aš užstatysiu kirvį, o tu su kūlè pamušk Up. Jei neperskelsi šakalio, tai pakalk su kūlè Ob. Su kūlè kalk mietus į žemę J. Kartą tokia kūlè sudavus, [mietas] par mastą į žemę įlįs Krkl. Bekaldamas kuolą, suskaldžiau kū̃lę Krp. Paimk kūlę ir įkalk kuolą arkliuo pririšti Tv. Su kūlè svaigina žuvis Imb. Juozai, eikš pamušk kūlè, tai greičiau perskelsime Švn. Paimk kū̃lę ir suvaryk tą kylį į vidų Mžk. Varpos kap kū̃lės (labai didelės) Lp. Oho kumštis, kai kūlė̃ Ds. Tau galvelė kaip kūlelė, o snukelis plokščias NS195. Stora kai smalinė kūlẽlė Švnč. Trumpas drūtas kai kūlelė Ds. Bileišėnai kūlelės, kūlelės (žemi, stori), kur jūsų ožkelės, ožkelės? (d.) Ds. ^ Galvoje gal šimtas kūlių kalė (labai ūžė) rš. Klynas klyną [varo], o kūlė̃ visus Ll. Jos da ir su kūlè neažmuši (labai stipri, sveika) Ds. O audeklų tai dvi skryni kaip kūle primuštos (labai daug prikrauta, prikimšta) Blv. Žmonių kaip kūlè primušta (labai daug) Dbk. Manę iš tėvynės ir su kūlè neišmuštų (jokiu būdu neišvarytų, nesutikčiau išeiti) Ds. Kas sakė – maltinių čiūlė (sauja), kas klaũsė – smalinė kūlė̃ (pasakos pabaigimas) Tvr. 2. Trgn, Lp grūstuvas (bulvėms, kopūstams grūsti): Pasiskolinau kū̃lę kopūstam grūsti Lš. 3. toks medinis svertuvas, buožė: Jų kūlė̃ netikus: visu svaru meluoja Mlt. Kūlè svėriau, tai nežinau, ar čia teisingai atsvėriau, ar ne Užp. 4. Kp burbuolės pavidalo grūdų kekė. | prk.: Ir išsinešiau galvoje Juzumų dalykus, kaip ir pirma, ne atskirų žinių kekėje, tik sulipusius į kūlę, kaip ananaso grūdus Vaižg. 5. botago virvelės suvyniojimas, sudarantis pailgą sustorėjimą prie kilpos: Jei nesuriši geros kūlė̃s, nebus šmaikštus botagas Sdk. Nuvyk ilgą botagą, kad būtų iš ko ir kūlė̃ padirbt Užp. 6. SD140 storu galu lazda, kuoka, vėzdas: ^ Svyruoja kai ubago kūlė̃ kalnan Ktk. 7. SD92 trinka, meška. 8. Kp, Vlk, Plš bot. švendras (Typha): Mergos iš kūlių ir paduškėles pilia Ds.

◊ kū̃lę ver̃sti verstis per galvą: Ar moki kū̃lę ver̃sti? Žgč. Kūlę bevertant, galia grobai susimegzti Kv.

po kūlė̃s bal̃so (balsù); kūlė̃s balsù labai toli: Išlėkė, sako, po kūlės balso, būk į Ameriką Žem. O kad neliausies vepėti, eisi savo vyru ir mergomis vedina kūlės balsu Žem. Po kūlė̃s balsù bėga žmonės iš bažnyčios J. Vyras išėjo po kūlės balsu, t. y. metus buvus, pareis J. Eik po kūlės balsu (eik po velnių)! Škn.

vélnio kūlė̃ bot. toks augalas: Velnio kūlės auga prie dumblui, panašios į pupalaiškį Ds.